Skorpioniškos mintys vakarams ilgėjant

“Kodėl Dievas visur simbolizuojamas kaip šviesa? Ne todėl, kad Dievas yra šviesa, bet todėl, kad žmogus bijo tamsos”/Osho/

Visada labai norėjau “reabilituoti” juodą spalvą ir pačią tamsą. Man atrodė, kad su ja verčiau reikia susidraugauti, nei jos bijoti ar nuo jos bėgti. Kai kurie mistikai ir nušvitusieji mokytojai ragina, užuot laikiusis įsikibus šviesos, atsigręžti į tamsą. Daugelis religinių doktrinų teigia priešingai – eikite šviesos keliu, saugokitės tamsos demonų. Šie prieštaravimai veikiausiai kyla dėl skirtingo tamsos suvokimo. Paprastai tamsa žmonėms tai nežinomybė, pažadinanti baimę, skatinanti užsidaryti, saugotis. Manau, tai yra mūsų protėvių palikimas, vis dar gajus kolektyvinėje pasąmonėje. Šiuolaikinio žmogaus naktimis jau nebepersekioja laukiniai žvėrys, nebetyko kiti pavojai, visgi pastarųjų baimė kažkur giliai dar gyva. Kad pajustume ją užtenka išeiti į tamsią naktį, nepripildytą miesto šviesų ir Mėnulio spindulių. Šviesa mums asocijuojasi su gyvenimu, o tamsa grasina mirtimi.

Išorinė tamsa tiesiog yra. Ji apima viską. Ir ji saugi. Kaip saugios motinos įsčios, nešiojančios kūdikį. Kartais ją nušviečia Saulė, ugnis ar dirbtiniai šviesos šaltiniai, bet tik laikinai. Nes tamsa begalinė ir neaprėpiama, ji neturi šaltinio. Joje ištirpsta visi apribojimai, limitai, formos. Netgi šviesa paskęsta tamsoje. Tamsoje nelieka individualybės pojūčio. O tai labai nepatinka mūsų ego. Tikrai ne kiekvienas geba suvokti save tik kaip neapčiuopiamą, neaprėpiamą tamsos dalelę, o ne didelę ir svarbią asmenybę.

Vidinė tamsa, kurią regime užmerkę akis, nėra tapati išorinei tamsai. Ji yra veikiau šviesos nebuvimas, užsimerkimas regimybei, sąmoningumui. Vidinė tamsa yra tai, ką psichoanaltikai vadina šešėliu. Tai viskas mumyse, kam mes užmerkiame akis: mūsų nuslopinti poreikiai, jausmai, sąmoningai nesuvoktos baimės ir kompleksai, gynybiniai mechanizmai. Vidinę tamsą galima ištirpdyti tik pažinus vidinę šviesą (sąmoningumą) arba susidraugavus su išorine tamsa ir kolektyvine atmintimi. Jei sugebi susidraugautu su tamsa, žvelgti jai į akis, kalbėtis su ja, tampi bebaimis. Nes visos baimės tėra ego dalis. Tamsoje viskas tampa viena, amžina, nemirtinga.

Share This: