Nenugludinta Berlyno pusė: Teufelsberg

Ar dar prisimenate, kaip mistiniame seriale “Dingę” vienas iš įstrigusių saloje žmonių bandė pasiekti radijo bokštą, stovintį ant kalvos? Lipdami į Teufelsberg kalną lietuj lijant pasijutome tarytum tame filme. Tiesa, kalnu pavadinti šią vietą gal kiek ir per skambu. Vis dėlto, tai yra viena iš dviejų aukščiausių Berlyno kalvų, iškylanti 120,1 m. virš jūros lygio. Stovint jos viršuje, sunku patikėti, kad Teufelsbergas ne gamtos, o žmogaus rankų kūrinys. Po antrojo pasaulinio karo 26 milijonai tonų subombarduoto Berlyno namų griuvėsių ir nuolaužų virto didžiule kalva. Po ja visiems laikams buvo palaidota taip ir neišsipildžiusi nacių svajonė čia įkurti karinės technikos fakultetą. 1937 metais buvo parengti ambicingi planai ir kelis ateinančius metus statybos jau buvo smarkiai įsibėgėjusios, bet jas sustabdė prasidėjęs karas. Po karo supiltą kalvą buvo nuspręsta apželdinti ir paversti rekreacine zona su slidinėjimo ir rogučių trąsomis.

IMG_1322  IMG_1315

Tačiau kalnas patraukė Sąjungininkų dėmesį. Netrukus čia išdygo didžiulis pastatų kompleksas su penkiais radomais (radarų kupolais), po kuriais slėpėsi dvylikos metrų satelitinės antenos ir pati pažangiausia tų laikų šnipinėjimo įranga. Viso šaltojo karo metu, britai ir amerikiečiai 700 kilometrų spinduliu klausėsi to, kas dedasi rytų bloke. Kaip vyko pasiklausymo veikla ir kokie jos rezultatai, taip ir lieka iki galo neaišku. Belieka laukti 2022 metų, kuomet bus atskleisti to laikotarpio archyvai ir bus galima pažvelgti į šnipinėjimo užkulisius. Greitai po Berlyno sienos griūties, Teufelsberge dirbę kareiviai pradėjo įrenginių išmontavimą ir paliko šią vietą. 1992 metais Teufelsbergas buvo grąžintas Berlynui, o 1996 metais šią teritoriją įsigijo privatūs investuotojai. Buvo planuota čia įrengti prabangų viešbutį, apžvalgos bokštą, šnipų muziejų ir netgi taikos universitetą. Bet dėl augančio lėšų poreikio ir vietinių gyventojų bei apsaugos organizacijų protestų, šie planai žlugo. Nuo 2006 metų Teufelsbergas smarkiai nukentėjo nuo vagysčių ir vandalizmo – pastatuose nebeliko langų, balti radomų kupolai apiplėšyti, likusios sistemos ir įrenginiai sunaikinti. Tik 2010 metais aplinka pradėta tvarkyti ir vieta vėl tapo prieinama lankytojams. Šiandien ši teritorija mėgiama kalnų dviratininkų ir žygeivių, o pastatai – vietinių menininkų, kurie vasaromis čia sotvyklauja ir kuria pribloškiančius, kartais šiek tiek gluminančius grafiti paveikslus, tiek pastatų viduje, tiek ir išorėje. Virš šios didžiulės ir keistos meno galerijos – laiptai į aukščiausią Teufelbergo radomą. Turbūt daug kas sutiktų, kad ši vieta puikiai tiktų siaubo filmo aikštelei. Ne tik dėl grafiti nusėtos laiptinės, kuria lipome visiškoje tamsoje, bet ir dėl bauginančio garsų aido kupolo viduje. Šis aukščiausias Berlyno kupolas pasižymi itin unikalia akustika, tad nenuostabu, kad dažnai pritraukia muzikantus, kurie mielai čia groja atklydusiems lankytojams.

IMG_1309  IMG_1228

Teufelsbergas (pažodžiui “Velnio kalnas”) – iš tiesų, įspūdingas ir šiek tiek bauginantis istorinis monumentas, tačiau retai minimas populiariuose Berlyno maršrutuose. Galbūt todėl, kad tai privati teritorija, nevisiškai pritaikyta turistams, kurioje vaikšto apsaugos darbuotojai ir niekas negali garantuoti patekimo vidun, kaip ir saugumo viduje. Kalbama, kad organizuojami turai nėra oficialūs, kaip ir mokestis prie įėjimo. Belieka tik spėlioti, kas nutiks su Teufelsbergu per artimiausią dešimtemtį ir pasidžiaugti, kad šiandien pavyko  nors šiek tiek pajusti istorijos alsavimą, įkvėpti nuo kalvos atsiveriančios miesto panoramos grožio ir pasimėgauti stulbinančiais paveikslais ant sienų. Aš noriu ten vėl!

IMG_1291 IMG_1290

Share This: