Emocijų alchemija. Pyktis

Turbūt daugelis jau žino, emocijos – mano aistra. Tačiau ilgą laiką gyvenime buvau tarytum ledo karalienė – šalta ir abejinga. Bet taip atrodžiau tik išorėje. Viduje buvau gyvas ir tikras žmogus, su pačiais įvairiausiais emociniais tonais. Emocijas tuomet aš tiesiog buvau išmokusi slėpti, kaupti ir slopinti. Tačiau anksčiau ar vėliau jos susimokydavo prieš mane ir puldavo pačiomis jautriausiomis akimirkomis, kaip taisyklė, per pilnatį. Kaip juokingai turėjo atrodyti iš šalies, kai mažytė smulkmena iššaukdavo tokią stiprią mano emocinę reakciją. Ne visada ir pati suprasdavau, kodėl aš kartais iš musės išpučiu dramblį. Bet tikriausiai tai tebūdavo paskutinis lašas apypilnėje emocijų taurėje. Tuomet dar nežinojau, kad yra ir daug geresnių emocijų raiškos būdų.

Pyktis – viena mėgstamiausių mano emocijų. Pastebiu, kad daugeliui žmonių jis taip pat patinka. Net jei tau atrodo, kad pykčio negali pakęsti, bet nuolat patiri jį savo gyvenime, gali būti tikras, kažkuo tau jis labai patinka ar bent jau tiki, jog pasitarnauja. Kuo gali patikti pyktis? Ogi tuo, kad tai labai energinga, ekspresyvi ir dinamiška emocija. Ją lengva transformuoti į drąsą, o iš drąsos judėti link priėmimo ir taikos. Todėl dažnai, kai žmogus jaučia gana pasyvias emocijas, tokias kaip apatija, nuoskauda, sielvartas, baimė ar liūdesys, jis pakeičia jas pykčiu, nes taip jam tiesiog lengviau. Deja, šiuo atveju, paleidus pyktį, jis sugrįžta, nes tai buvo antrinė emocija. Norint tai paleisti visiems laikams, reikia žvelgti giliau.

Ką mes paprastai darome su savo pykčiu? Arba išreiškiame arba slopiname. Išreikštas pyktis gali kelti grėsmę mūsų santykiams su artimiausia aplinka, ypač jei nesugebame rasti jam tinkamų ir savalaikių išraiškų per sportą ar kitą aktyvią veiklą ar veiksmą. Sąmoningas pykčio valdymas – kario menas, reikalaujantis ryžto, disciplinos ir tikro meistriškumo. Silpnesnės valios žmonės paprastai renkasi pyktį slopinti. Tai turbūt pati blogiausia strategija, nes slopinamas pyktis niekur nedingsta. Jis tiesiog kaupiasi emociniame kūne, o dar vėliau nugula fiziniame kūne. Kai jo kiekis būna toks didelis, kad šie kūnai nebegali atlaikyti, įvyksta sprogimas – pykčio priepuoliu arba labai rimta liga.

Tačiau yra ir dar vienas, daug efektyvesnis, pykčio valdymo būdas – emocijų paleidimas. Kad suprastume jo esmę, būtina suvokti, kad emocijos nėra tai, kas nutinka tik kartais. Tam tikras emocinis fonas egzistuoja nuolatos. Jam būdinga labai plati skalė nuo visiško abejingumo iki visaapimančio meilės potyrio. Mes patys renkamės kuriame emocinės skalės taške norime būti. Kaip mes tai darome? Paprasčiausiai identifikuodamiesi, prisirišdami prie tam tikros emocijos. Tai reiškia, kad tam tikra prasme mes tikime, kad ši emocija – tai aš, kad ji priklauso man, kad ši visa istorija apie mane. Tam tikrame emociniame taške įstringame ir tada, kai su emocija pradedame kovoti, jai priešintis, bandome pakeisti, atsikratyti. Paradoksalu, bet viskas, ką tuo metu reikia daryti, tai nedaryti nieko – pasveikinti, pripažinti ir leisti jai bent akimirką pabūti. Gryna emocinė reakcija tetrunka ilgiausiai 1,5 minutės. Jeigu tiesiog ją ramiai ir bešališkai stebėsi, po 90 sekundžių ji nueis. Jeigu ji pasilieka ilgiau, būk tikras, kažką pats su tuo pradėjai daryti.

Kai kurie žmonės turi įsitikinimą, kad pykti negražu, nedera, nesveika (ypatingai tai pastebiu su savimi daug dirbančių žmonių tarpe), kad jeigu supykai, vadinasi kažką darai ne taip. Visos emocijos turi prasmę ir visas jas mes tam tikru gyvenimo etapu patiriame. Neleisti sau pykti, tuomet, kai jis jau yra – prastas pasirinkimas. Įsijungus priešinimuisi, šis jausmas pasiliks ilgam.

Taigi,

  • Ar galėtum pasveikinti visą pyktį, kurį dabar jauti ar jautei prieš akimirką, o gal prieš savaitę? Ar galėtum leisti jam būti (bent akimirkai)?
  • Ar galėtum pripažinti savo norą juo atsikratyti, kontroliuoti, pakeisti, vertinti, laikytis įsikibus? Ar galėtum pasveikinti bet kokį impulsą jį išreikšti? Ar galėtum pripažinti savo norą šį jausmą pateisinti, paaiškinti, apginti?
  • Ar galėtum pasveikinti visa tai kaip asmeniška, kaip tavo, apie tave?
  • Ir geriausia kaip tau šią akimirką pavyksta, ar galėtum paleisti pyktį?
  • Ar paleistum, jei galėtum?
  • Kada?

Share This: