Kaip greitai paleisti problemas? 4 įpročiai, kurie tam trukdo.

Gyvename gyvame, judančiame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Jo kontroliuoti neįmanoma. Taigi, kad ir kaip viską planuosime ir stengsimės suvaldyti, vistiek bus akimirkų kurios mums bus netikėtos ir nevisuomet malonios. Užuot neigę šį faktą, galime išmokti, kaip elgtis tokiomis akimirkomis. Problemų ir nemalonių emocijų neišvengia niekas. Bet visa kas ateina, netrukus praeina. Deja, kartais mes, patys to nesuvokdami, ilgam įstringame nemaloniuose potyriuose ir jausmuose. Egzituoja keletas elgesio modelių, kurie “įklampina” į problemą. Pažvelkime į juos atidžiau:

• Noras suprasti ir išsiaiškinti. Kuo labiau stengiamės ką nors suprasti, tuo mažiau iš tikrųjų suprantame. Labai dažnai aktyvios pastangos protu suvokti problemos esmę, sutrukdo rasti tinkamą problemos sprendimą. Hale Dwoskin sako, jog vienintelė priežastis, kodėl mes norime išsiaiškinti problemą yra tai, jog mes planuojame vėl turėti ją ateityje.

• Noras apginti, pagrįsti, pateisinti, paaiškinti problemą, su kuria susidūrei. Šis poreikis yra plačiai paplitęs mūsų visuomenėje ir jis kyla dėl noro gauti kitų žmonių pritarimą ar noro kontroliuoti jų reakcijas. Atrodo, jog jei kiti tai supras, mažiau mus smerks ir daugiau mylės. Noras apginti, pateisinti, paaiškinti kyla ir tuomet, kai tikime, jog padarėme kažką bloga. Kaltė emociškai susieja mus su problema ir mes ilgam įstringame nemaloniuose potyriuose ir pojūčiuose.

• Noras priešintis problemai arba priešintis sau, patiriančiam visa tai. Pasipriešinimas sunaudoja labai daug žmogaus energijos. Kodėl žmonėms sunku paleisti pasipiešinimą? Nes jie galvoja, kad jeigu paleis pasipriešinimą, tai iš viso nedarys to ką jie turi daryti arba niekuomet neišbris iš problemos. Iš tikrųjų, vyksta kaip tik priešingai. Mes daug mieliau ir daugiau padarom, kai paleidžiam priešinimąsi ir ilgiau murkdomės problemose, kai su jomis kovojame.

• Įprotis knaisiotis ir ieškoti problemos egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Kiekvieną akimirką mes atgimstame naujai. Ir tai, kas buvo prieš sekundės dalį – jau praeitis. Bet yra dalykų, kuriais mes taip tikime, kad neleidžiame praeičiai nuplauti to, kas pasibaigė. Iš pykčio, baimės, o kartais pasididžiavimo tikriname ar vis dar kaip vakar jaučiame nemalonius kūno pojūčius, tarsi užstrigusią plokštelę mintyse sukame vakar buvusio konflikto momentus. Jei jau tikrai norime ieškoti kokių nors įrodymų, ieškokime ir pastebėkime tuos momentus, kai viskas yra tvarkoje, kai kūnas, mintys ir jausmai yra harmonijoje. Kur dėmesys, ten ir energija.